- atokiai
- atókiai prv. Gyvẽname atókiai, atokiai̇̃ nuo miẽsto.
.
atokiai
Look at other dictionaries:
atasčiai — atasčiaĩ adv. Švnč atstu, atokiai: Atasčiaĩ gyvena Ad, OG425. Buvome atasčiaĩ nuo namų, kai vežimas sulūžo Tvr. Jis stovėjo tada atasčiaũ, kaip lig šitos tvoros Krkn. Mano kluonas už visas trobas atasčiaũ nuo namų Ml … Dictionary of the Lithuanian Language
atatokiai — atatokiaĩ adv. atokiai, tolokai: Anas atatokiaĩ stovėjo kalbėdamas su manim Dglš … Dictionary of the Lithuanian Language
atkliudžiai — atkliudžiaĩ adv. atokiai: Mes esam atkliudžiaĩ nu miesto Plng … Dictionary of the Lithuanian Language
atokiui — adv., atokiuĩ Gs atokiai: Jos jau buvo atokiui MitI364 … Dictionary of the Lithuanian Language
atokus — atokus, i adj. (1) NdŽ 1. tolimas, tolus, atstus: Reikia anksti išvažiuoti – atokus kelias ligi tenai Kair. Rudeniais aplinkui atokus kelias į miestelį Grž. atoku n.: Penkiolika mylių atoku Lz. atokiai adv.: Mūs visi giminės atokiai nuo vieni… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuotoliai — nuotoliaĩ adv. atokiai: Čia palaidotas mano vyras. Vaikas palaidotas tenai – nuotoliaĩ (ne šalimais) Lnkv … Dictionary of the Lithuanian Language
nuošalinis — nuošalìnis, ė adj. (2), nūšalìnis (ž.) (2) 1. A1885,75 pašalinis: Kad atsirastų nuošalìnių kokių, katrie pritartų, tai būtų geriau Klvr. Nūšalìnis žmogus atejo – neimsi barties Grd. 2. nuošalyje, atokiai, atskirai esantis: Stabmeldystė tiktai … Dictionary of the Lithuanian Language
nuošalis — 1 nuošalis sm. (1), nūšalis (ž.) (1), nuošalỹs (3a) NdŽ, nūšalỹs (ž.) (3a) J 1. Gmž nuošali vieta, pakraštys, užkampis: O po vakarienės pasivedėjo Joną nuošalin J.Balt. Kaip tik paleis, tu tuojau kur nors į nuošalį ir lauk sutemos J.Balt.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuskysti — intr. 1. pasidaryti skystam, vandeningam: Nuskydę kruopai – nesuvirę Šts. Nuskydęs viralas: par skystimus gali Telšius matyti Ggr. 2. nueiti į šalį, nuklysti: Avis nū kitų nuskydo Als. 3. atokiai būti, atsiskirti: Gyvena nuskydęs, atšaliai Ggr. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
pavengti — intr. K, NdŽ, KŽ 1. gerbiant pabūti atokiai: Pavengia [vaikai] žmogaus svetimesnio ir vėl pradeda dūkt Skp. Nepavengti, nepaslaugoti, nepašėnavoti I. 2. drausti, neleisti: Ak tu mielas balandėli, kam pavengei man rašyti! Pgg. Kad šitaip padaryti… … Dictionary of the Lithuanian Language
